|
Jurgita Motiejūnaitė
Vėlyvą sekmadienio popietę pasikviečiau pas save į svečius visus, norinčius išmokti ir išsikepti kūčiukų. Gerai nusiteikusios ir pasiruošusios kepimui atskubėjo Jurgita ir Rūta. Norėjusių kartu kepti ar bent jau pažiūrėti ir paragauti kūčiukų buvo daugiau, bet turbūt juos išgasdino stiprus vėjas ir darganotas oras. Apšilusios ir atsigaivinusios puodeliu kavos, puolėme kepti. Užminkiusius tešlą, ją palikome pakilti, o pačios vėl pasivaišinome kava su meduoliais ir cinamoninėmis bandelėmis. Tešlai pakilus darėme volelius ir pjaustėme norimo dydžio kūčiukus. Kūčiukai iškepė. Rūta ir Jurgita, paragavusios jų, negalėjo nustoti valgiusios ir baiminosi, kad iki Kalėdų gali reikėti kepti dar kartą. Bandėme visą procesą fotografuoti, bet nuotraukos išėjo ne kokios: objektyvas išsitepliojo sviestu ir apdulkėjo miltais, o rankos labai lipo prie fotoaparato . . .
|