|
Islandija
Islandija yra demokratinė parlamentinė valstybė. Seniausią pasaulyje parlamentą - Altingą - sudaro 63 nariai, renkami tiesioginiuose rinkimuose ketveriems metams. Islandijoje yra 23 administraciniai regionai, islandiškai sýsla (dgs. sýslur) ir 14 savarankiškų miestų kaupstaður (dgs. kaupstaðir). Žemiausiame lygmenyje yra 104 apylinkės (hrepur), kurios rūpinasi švietimu, transportu ir komunaliniu ūkiu. Be to Islandija skirstoma į 8 apskritis, kurios yra regionų grupės. Didžioji dalis Islandijos gyventojų yra skandinaviškos kilmės. Nutolusi salos padėtis ilgą laiką ribojo migraciją. Dėl to genetiškai Islandijos gyventojai yra labai artimi.Kultūriniu ir kalbiniu aspektu islandai priklauso skandinavams: islandų kalba yra viena iš skandinavų kalbų. Pagrindinė religija - liuteronų, kuris yra ir valstybinė Islandijos religija (89,4% gyventojų save laiko liuteronais). Šalies sostinė ir didžiausias miestas - Reikjavikas. Kitos svarbesnės gyvenvietės: Akureyri, Kópavogur, Hafnarfjördhur, Keflavík, ir Vestmannaeyjar. Geologiniu požiūriu Islandija yra Europos žemyno dalis. Tai labiausiai nutolusi ir antra pagal plotą Europos sala. Ji įsikūrusi ant Vidurio Atlanto kalnagūbrio. Islandija susiformavo maždaug prieš 60 mln. metų aktyviai veikiant ugnikalniams. Per tą laiką saloje vyko milijonai ugnikalnių išsiveržimų. Per juos sala didėjo, kito jos paviršius, todėl ją sudarančios uolienos - vulkaninės kilmės. Nors Islandija užima nedidelį plotą, ji pasižymi vienu labiausiai besikeičiančiu reljefu pasaulyje. Šalies gamta stulbinančiai kontrastinga Islandijos kraštovaizdžio grožį sukūrė ledas ir ugnis.: saloje vyrauja arktinė dykuma, akcentuojama stūksančiais kalnais, ugnikalniais, kriokliais bei ledinuotųjų kalnų vaizdais. Saloje vyrauja dvi spalvos: balta ir juoda. Besikaitaliodamos jos sukuria nepaprasto grožio kraštovaizdį. Upėse tiek daug krioklių, jog Islandiją galima vadinti krioklių sala Islandijoje galima grožėtis nuostabiu gamtos reiškiniu – Šiaurės pašvaiste. Tai įvairiaspalvis švytėjimas dangaus skliaute. Dangaus švytėjimo priežastis yra iš kosmoso į žemės magnetinį lauką patekusios elektringos dalelės. Jos švyti 80-120 km aukštyje, todėl matomos beveik visoje Arktyje. Paprastai dominuoja balta ir žalia spalvos, bet kartais pasitaiko ir kitų spalvų variacijų. Šio metu Islandijoje yra apie 200 ugnikalnių, iš kurių 30 - nuolat veikiantys. Aukščiausias salos ugnikalnis iškilęs 2119 m virš jūros lygio. Nuo to laiko, kai saloje apsigyveno žmonės, Islandijos ugnikalniai buvo išsiveržę apie 150 kartų. Baisia katastrofa tapo Laki ugnikalnio išsiveržimas 1784 metais, per kurį žuvo ketvirtadalis salos gyventojų. Dabar aktyviausias ugnikalnis - Hekla. Paskutinį kartą ugnikalnis saloje buvo išsiveržęs 1991 metais. Sausuma aplink salą plečiasi ir šiais laikais. Kai ugnikalniai veržiasi po vandeniu, į jo paviršių per gana trumpą laiką gali iškilti sausuma. 1963-1965 metais, išsiveržus povandeniniam ugnikalniui prie Islandijos krantų, susidarė 2,5 km² ploto ir 145 m aukščio salelė. Islandijoje geizerių gausu. Aukščiausi iš jų, purškia vandenį ir garus į 40 - 50 m aukštį. Tai prilygsta 15 aukštų namui! Kodėl tai vyksta, kas priverčia vandenį trykšti į tokį aukštį? Ugnikalnių srityse požeminiai vandenys įkaista iki virimo temperatūros. Taip yra todėl, kad karšta magma Žemės gelmėse įkaitina uolienas, kuriose slūgso vanduo. Vandeniui įkaitus iki virimo temperatūros, jis užverda ir triukšmingai veržiasi į paviršių. Geizeriai veržiasi ne nuolat, o tam tikrais intervalais. Po to, kai ištrykšta geizerio vanduo, žemės plyšyje jis vėl turi susikaupti, pakilti jo temperatūra ir, pagaliau, užvirti. Tada viskas kartojasi Daugiau nei dešimtadalis Islandijos yra padengta ledynais. Islandijos klimatą veikia šiltosios Šiaurės Atlanto srovės atšaka, todėl salos pakrantėse vyrauja švelnus jūrinis klimatas. Žiemos čia šiltesnės nei Lietuvoje. Tačiau atokiau nuo krantų - salos viduryje - šalta. Ten daug ledynų kurie užima didelius plotus. Daugelis ledynų, ne taip, kaip žemyninės Europos kalnuose, plyti nedideliame aukštyje. Didžiausias - 8400 km² - yra Vatna ledynas. Kai kur jo storis siekia 1 kilometrą. Tokių didelių ledynų Europoje daugiau nėra. Vatna ledynas leidžiasi iki pat jūros, todėl šiose pakrantėse gausu ledkalnių. Plaukiant laivu, vaizdas būna panašus į Antarktidos krantus.
Istorija
Manoma, kad pirmieji Islandijos gyventojai buvo airių vienuoliai, atsikėlę čia gyventi apie 800 - uosius metus. IX amžiaus pab. - X amžiaus pradž. čia atsikėlė norvegų vikingai. Pirmasis vikingas Islandijoje buvo Flóki Vilgerðarson, jis ir suteikė salai Islandijos pavadinimą. 930 m. čia įkurtas ilgiausiai pasaulyje veikiantis parlamentas – Alþingi (Altingas). 300 metų Islandija buvo nepriklausoma, o 1262 m. tapo Norvegijos dalimi. Formaliai sala buvo Norvegijos kolonija iki 1814 metų, o vėliau - Danijos priklausoma teritorija. 1918 m. Islandija įgijo suverenitetą. Po to, kai 1940 balandžio 9 d. Vokietija okupavo Daniją, Altingas nusprendė, kad Islandija turi tapti nepriklausoma, nors formaliai nepriklausomybė nebuvo paskelbta. Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos salą okupavo britai ir amerikiečiai, siekdami neleisti salai patekti į vokiečių rankas. 1944 m. Islandijai suteikta visiška nepriklausomybė. Po Antrojo pasaulinio karo Islandija tapo NATO nare, tačiau į Europos Sąjungą niekada nestojo. Tarp 1958 ir 1976 m. tarp Islandijos ir Jungtinės Karalystės vyko net trys "menkių karai" dėl menkių žvejybos teisių.
Kultūra
Islandijos kultūra tokia pat įvairi, kaip ir gamtovaizdis. Ši nedidelės populiacijos šalis gali girtis tarptautiniu mastu žinomais aktoriais, rašytojais, kompozitoriais bei muzikantais, tokiais kaip Halldór Laxness, Jón Leifs, Kristján Jóhannsson ir Björk. Norint geriau suprasti Islandijos kultūrą, būtina žinoti, kad islandai labai vertina nepriklausomybę ir kultūrinį išskirtinumą. Islandai didžiuojasi vikingų kilme ir islandų kalba. Modernioji islandų kalba yra labai artima senajai Old Norse kalbai, kuria kalbėta vikingų amžiais. Visos meno šakos Islandijoje klesti, ypatingai tapyba. Literatūra visada buvo Islandijos pagrindinis ramstis. Kitas, praėjusių amžių paveldas, yra rankraščio puošmenos (miniatiūros), medžio drožinėjimas ir liaudies muzika. Islandijoje gausu teatrų, tarp jų Nacionalinis teatras. Reikjavike yra simfoninis orkestras, operos ir baleto trupė.
|