|
Jau įžengę į naujuosius 2010-uosius metus ir linkėdami viso ko geriausio sau ir savo artimiesiems stengiamės atsigręžę įvertinti praėjųsių metų darbus, įvykius, rūpesčius bei džiaugsmus.
Praeitų metų paskutinės dienos man bus įsimintinos kelione į Islandiją, o už tai noriu nuoširdžiai padėkoti Lietuvių – islandų bendruomenei, pakvietusiai kartu švęsti Šv. Kalėdas, kurios išlieka kaip vienas iš šviesiausių 2009 metų įvykių. Šią pirmąją savo kelionę į Islandiją, po paskyrimo darbui į Apaštalinę Nunciaturą Šiaurės Kraštams, vertinu kaip autentišką Šv. Kalėdų stebuklą, jei į Kalėdų šventę žvelgiame kaip į “didįjį Dievo Susitikimą su žmogum”. Kelios dienos praleistos tolimoje šiaurinėje Atlanto vandenyno saloje buvo pilnos džiugių susitikimų su čia gyvenančiais ir dirbančiais lietuviais. Atmintyje giliai įsirėžė gruodžio 24 d. Kalėdų vakaro Mišios pilnoje Reykjaviko katedroje. Skambant lietuviškoms kalėdinėms giesmėms ir jauni, ir vyresnieji tą vakarą žvelgėme į prakartėlę ir nuoširdžioje maldoje prašėme gerojo Dievo globos sau ir tiems, kurie mūsų širdžiai brangūs ir artimi. Tokia pat Kalėdų stebuklo nuotaika ir lietuvių nuoširdumas lydėjo gruodžio 25 d. Mišiose bei susitikime su Grundarfjörður miestelyje ir jo apylinkėse gyvenančiais lietuviais. Kalėdų žinia skelbia, kad Dievas gimė visiems. Buvo be galo gera girdėti, kad Lietuvių – islandų bendruomenės žmonės pasirūpino ir tais, kurie negalėjo Kalėdų šventės sutikti kartu su visa bendruomene ir su savo artimaisiais, tad gruodžio 26 d. Kalėdų Mišių malda ir apmąstymas apie Jėzaus gimimą lietuviškai skambėjo ir Litla-Hraun kalėjime. Kartu su nuoširdžiais linkėjimais palaimingų 2010-ųjų metų dar kartą noriu padėkoti Lietuvių – islandų bendruomenei ir ypatingai Lolitos ir Sauliaus Urbonų šeimai, Onai Amulytei, Vytautui Narbutui bei Astai iš Grundarfjörður už įsimintiną kalėdinę šventę, tapusia nuoširdžiu susitikimu maldoje su Dievu ir prasmingu susitikimu su šaunia Islandijoje gyvenančių lietuvių bendruomene.
Mons. Rolandas Makrickas Nuotr. Robertas Mickevičius
|